Arnaldo Caprai Rosso Riserva 2016 Montefalco D.O.C.

  • €49,00
    Vieneto kaina per 
Mokesčiai įtraukti. Siuntimo išlaidos apskaičiuojamos atsiskaitant.


VYNUOGĖS: 70% Sangiovese, 15% Sagrantino, 15% Merlot

 

Arnaldo Caprai VYNUOGYNŲ PLOTAS: 160 ha

Arnaldo Caprai VYNUOGYNŲ PRIEŽIŪRA: Ekologinė, precizinė, tvari

Arnaldo Caprai VYNUOGYNŲ AUKŠTIS: 200 – 300 metrų virš jūros lygio

Arnaldo Caprai VYNUOGYNŲ DIRVOŽEMIS: Molingas, gausu kalkakmenio, derlingas

 

KLIMATAS: Kalvotų Montefalco apylinkių klimatą Sergio Pinna apibūdina kaip Viduržemio jūros, su vidiniu Apeninų mezoklimatu, su vidutiniškai šalta, bet lietinga, trumpa žiema ir ilgomis, karštomis, nors ne tvankiomis, vasaromis


VYNMEDŽIŲ GENĖJIMAS: Formuojamas horizontalus kordonas

VYNMEDŽIŲ TANKIS: 5000 – 6000 vynmedžių / ha

 

VYNUOGIŲ DERLIUS NURENKAMAS: Spalio mėnesį

VYNUOGIŲ DERLIAUS SVORIS: 6000 – 7000 kg / ha

 

VYNINIMAS IR BRANDINIMAS:

Pirmą kartą šiam vynui derlius buvo nurinktas 1993 m... Šis vynas, pasibaigus misos fermentacijai, yra brandinamas 20 mėnesių prancūziško ąžuolo statinėse ir 6 mėnesius buteliuose. Šio 2016 m. derliaus vyno brandinimo potencialas – 10 – 15 metų.


VYNO SPALVA: Rubino, su violetinias atspindžiais

VYNO AROMATAS: Plati gama spirituotų vyšnių ir šokolado, žibuoklių, vanilės, riešutų

VYNO SKONIS: Aksominių taninų, pilno kūno, idealiai subalansuotas, intensyvus


ĮVERTINIMAI: Šį 2016 m. vyną Wine Advocate įvertino 90 balų, Doctor Wine 93 balais, Wine Spectator 95 balais

 

 

&

 

 

„Arnaldo Caprai“ VYNAI >

 

UMBRIJA >

 

 

&

 

 

Italija yra viena iš seniausiai vynuoges auginančių šalių. Italijos vyno kultūros kilmė glūdi X a. prieš mūsų erą pradžioje... Tuo metu centrinėje Italijoje, dabartiniuose Abrucų, Lacijaus, Toskanos ir Umbrijos regionuose gyvenę etruskai jau vertėsi kultūrine vinininkyste...

 

Jų kilmė, kaip ir kalba, lieka paslaptimi. Etruskai įsikurdami kūrė unikalią irigacinę sistemą, statė iš akmens, molio, apdirbo žalvarį, geležį ir kitus metalus, buvo puikūs auksakaliai. Statė gerus laivus ir buvo geri jūrininkai, prekiavo su Graikija ir Artimaisiais Rytais.

 

Etruskų moteris, skirtingai nei graikų ar vėliau romėnų, nebuvo atstumta nuo socialinio gyvenimo, ji aktyviai dalyvaudavo banketuose, žaidimuose ir šokiuose, viešumoje. Moteris taip pat užėmė svarbią vietą tarp etruskų aristokratų, nes pastarųjų buvo nedaug ir jie dažnai dalyvaudavo karuose.

 

Nors etruskų menas, kaip ir kiti vakarų Viduržemio jūros menai, buvo stipriai paveiktas klasikinio ir nuostabaus helenistinio meno, išlaikė unikalių bruožų, nepaprasto natūralizmo. Iš lietos bronzos vaizduojamas asmuo, biustas, dažniausiai nebuvo idealizuojamas. Etruskų tapyboje pageidaujamos spalvos buvo raudona, žalia ir mėlyna, matyt, todėl, kad joms buvo priskirtos religinės konotacijos.

 

Architektūros srityje jie jau žinojo kaip padaryti pusapvalę arką, pusapvalį skliautą, vadinamą lopšio, tunelio ar statinės skliautu, ir kupolą – elementus, kuriuos, be kita kur, taikė tiltų statyboje...

 

J. W. Goethes spalvų ratas įsitvirtino 1809-aisiais.... “Jame išskleidžiama idėja, kad žalia ir raudona, oranžinė ir mėlyna, geltona ir violetinė – sukuria tobulą kontrastą. Klee, pridėdamas dar vieną dimensiją, šį apskritimą pavertė į rutulį. Virš visų šių spalvų, anot jo, turėtų būti balta, o apačioje – juoda. Ši sistema, pagal jo mokymą, turėtų apimti visus spalvų aspektus – net atspalvius, sodrumą ir vertę. Klee reikalavo iš savo mokinių, kad šie sukurtų savo pačių spalvines diagramas, į kurias turėtų įeiti ir tai, kaip jie vizualiai pasveria vienos spalvos santykį su kita. Pavyzdžiui, raudona yra sunkesnė spalva negu mėlyna. Nors visada remdavosi mokslu, tačiau, kai kalbėdavo apie spalvas, Klee tapdavo romantiškas. Jis dažnai pasakodavo apie spalvos ryšį su muzika, aiškindamas, kad spalvų kombinacijos (dažnai – kaip muzikinės natos) gali būti harmoningos arba disonuojančios, priklausomai nuo jų sugrupavimo. Kartais savo studentams jis netgi grodavo smuiku.” - nuostabiai reziumuoja Vaiva Lanskoronskytė-Stanienė.


Taip pat rekomenduojame