BAZILIKATA

Paskelbė Agnė Bertašiūtė

Bazilikatos tyla, grynas oras, spalvos, kvapai ir skoniai atitolina nuo šiuolaikinio gyvenimo šurmulio ir suteikia unikalių pojūčių. Prieš šimtus tūkstančių metų užgesusio Vulture ugnikalnio miškingos apylinkės, vis dar mažai tyrinėtos, yra viena įspūdingiausių Bazilikatos vietovių, 56 km atstumu nuo Potenza miesto, aukščiausios regioninės sostinės Italijoje, esančios 819 m virš jūros lygio pietų Apeninuose, prie Basento upės. Bazilikatoje įsikūrusią „Elena Fucci“ vyninę 2021 m. vyno žinovai įvertino tarp 100 geriausių pasaulyje.

 

Rytinėje Apeninų kalnų grandinės pusėje, maždaug prieš milijoną metų užgesęs Monte Vulture ugnikalnis, kurio aukštis siekia 1327 m, imponuoja šiaurinės Bazilikatos kraštovaizdyje. Bazilikatoje aukštis laikomas lemtingu veiksniu nustatant vyno kokybę, Bazilikatoje iš Aglianico del Vulture vynuogių gaminami itin išraiškingi vynai. Vulture dirvožemis yra iki šiol turtingas, derlingas, tamsus. Jame gausu mineralinių medžiagų, susikaupusių virš lavos ir lapilių – mažų vulkaninių akmenų – sluoksnių, dengiančių molingus, kiek mažiau pralaidžius dirvožemio sluoksnius... Dėl šių savybių visi vulkaniniai dirvožemiai, nors gana sausi, gerai sulaiko vandenį. Juose daug fosforo, magnio, kalio. Italijoje vulkaninių zonų, suteikiančių gyvibingumo vynams, yra daugybė...

 

Italijos vynuogių veislių kataloge yra įrašytos trys Aglianico nominacijos: dvi iš jų auginamos Kampanijos regione – Taurasi ir Taburno –, o Aglianico del Vulture, auginama Bazilikatoje, reikalauja itin daug darbo ir priežiūros.

 

Tam, kad vynas būtų vertinamas kaip „Aglianico del Vulture D.O.C.“ privaloma, kad jis būtų gaminamas tik iš Aglianico del Vulture vynuogių, auginamų 200 – 700 m. aukštyje, brandinamų mažiausiai 1 metus – „riserva“ vynai brandinami mažiausiai 2 metus –, atsiskleidžiant jų esminėms savybėms. Išsiskiriantys dideliu taninų kiekiu, aukštu rūgštingumu ir raudonųjų vaisių aromatų dosnumu, brandinimo metu šie vynai įgyja išraiškingų mineralinių atspalvių, prieskonių ir šokolado niuansų, pavirsdami sudėtingais ir rafinuotais raudonaisiais vynais, nuostabaus gylio ir pusiausvyros.

 

„Aglianico del Vulture D.O.C.“ kilmės vietos nuoroda oficialiai buvo suteikta 1971 m. gegužės mėn., tuo pat metu, kai Italijoje įsitvirtino oficiali vynų klasifikavimo sistema. 40-ties metų bėgyje ši išliko vienintele nuoroda, sulaukusia pripažinimo Bazilikatoje. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. Bazilikatos vynams suteikiama ir „Aglianico del Vulture D.O.C.G.“ nuoroda, nors tik tuo atveju, kai sugebama išlaikyti D.O.C. kokybę 10-ies metų bėgyje.

 

Per pastaruosius dešimtmečius gyventojų skaičius Bazilikatos gyvenvietėse sparčiai mažėja. 2013 m. Bazilikatoje buvo užregistruoti tik 575993 gyventojai. Tai trečias mažiausiai apgyvendintas regionas Italijoje. Čia gyventi ir dirbti iš tiesų nėra lengva... Vis dėl to, tuo pat metu, susibūrė ir nauja vyno gamintojų karta, jauni dvidešimties – keturiasdešimties metų žmonės, pasiryžę gerinti Vulture vynų kokybę. Juos sieja ryžtingi idealai ir užsibrėžtas tikslas įtraukti Bazilikatos vulkaninius dirvožemius į pasaulio vyno žemėlapį... Atstovaudami 8-nioms vyninėms, jie neoficialiai susibūrė kaip „Generazione Vulture“. Dauguma jų pagamino bent vieną vyną, kuris surinko 90 ar daugiau balų „Wine Spectator“ aklųjų degustacijų metu...

 

„Generazione Vulture“ neturi jokios oficialios struktūros ar vadovo, negauna jokio išorinio finansavimo. Grupės nariai yra draugai, reguliariai organizuojantys vyno degustacijas ir kartu viešinantys savo pastangas. Jie dažnai būna kartu, lengvai bendraudami apie vyną, kuris paprastai laikomas sunkiu vynu užmirštame Italijos regione. – "Keliaujame kartu, dalijamės, ir mums smagu tai daryti. Naujajai kartai yra svarbu perteikti Vulture išskirtinumą. Kiekvienas turi savo idėjas, savo vynuogynus ir projektus, tad mūsų vynai yra labai skirtingi.“, – patvirtina grupės įkūrėja Elena Fucci, 2000-aisiais įkūrusi savo vardu pavadintą vyninę šeimos vyno ūkyje, Barile gyvenvietėje.

 

Barile gyvenvietės vynuogynai yra vieni iš aukščiausiai esančių ir seniausių kalvotoje Monte Vulture teritorijoje... Barile gyvenvietėje, Contrada Solagna del Titolo rajone, 1960 m. Elena Fucci senelis Generoso įsigijo 6 ha dabar jau seniausiais laikomų vynuogynų, susodintų lyg amfiteatras, supantis namus, kuriuose Elena užaugo, apsupta gamtos. Juose iki šiol dirbama rankomis bei taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčias dirvožemio tvarkymo technikas, nenaudojama chemikalų, gerbiant gamtos ciklus, pakartotinai naudojant lietaus vandenį drėkinimui, elektrinį traktorių... Kadaise – 1926 m. – Elenos senelio pastatytas garažas tapo naująja vynine, užuovėja rekonstruota laikantis bioarchitektūros principų, naudojant perdirbtas medžiagas, su natūraliomis šilumos izoliacijos ir ventiliacijos sistemomomis, mažinančiomis energetines išeigas, ir saulės baterijomis. Vulkaninėje uoloje iškastu tuneliu ji susisiekia su rūsiu, taip pat iškastu vulkaninėje uoloje, kuriame vyno brandinimui telpa 200 L ir 500 L talpos prancūziško ąžuolo statinės, Impruneta amfora, iš Florencijos, ir visa kita reikalinga įranga.

 

Tokie keramikos dirbiniai kaip Imprunetos amforos, naudojami nuo etruskų laikų, ilgainiui pritapo buityje dėl jų ypatingo atsparumo temperatūrų kaitai... „Elena Fucci TITOLO by Amphora 2018 Aglianico del Vulture D.O.C.“ vynas skirtas istorinių įvykių apsvarstymui.

 

Baigdama vynuogininkystės studijas Elena Fucci oficialiai inauguravo savo vardu pavadintą vyninę 2000-ųjų metų derliumi, kurio kokybė buvo nuosekliai tobulinama kartu su išorinių profesionalų pagalba. Nuo 2004 m. visi vyno gamybos aspektai buvo perimti pirmuoju asmeniu, taip pamažu išpildant jos apsisprendimą gaminti unikalų vyną dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vynuogynų, esančių 600 – 650 metrų aukštyje, derlingumu ir vynmedžių kokybe, turint omenyje jų amžių. Dauguma jų čia įsišaknijo prieš 55 – 60 metų, kitiems jau virš 70 metų, tad nuo pat pradžių ji darbą vynuogynuose laiko kruopščia sodininkyste, rūpesčiu – vynmedžiai net surišami pačios šeimos vasarą džiovinamais pluoštais.

 

Kiekvienais metais kiekvienas derlius yra tausojamas lyg iškovotas. Kai tik vynuogės nurenkamos, jos iškart nešamos į rūsį, o ten stiebeliai nuo jų pašalinami atsargiai, vengiant jas sutraiškyti, taip vengiant jų kartaus skonio. Vynmedžiai genėjami, sutvarkomi, nedelsiant. Vaikščiojant tarp jų visada matomas Monte Vulture, lyg stebintis žmonių darbą, kurie jo imasi ir su pasididžiavimu, ir su pagarba... Tvirtame ir tamsiame, vulkaniniame, dirvožemyje, nuosekliai aprašyta jo prigimtis. Dirvožemio sluoksniuose net įžvelgiamos jo išsiveržimo fazės – tarp sąstingio, molingų, periodų įsiterpę pelenai ir lapiliai, lavos srautai...

 

Visa tai pajusite taurėje „TITOLO“ vyno, kuris, kaip teigia Elena Fucci, ją atspindi. - “Atvirą, tai vertinantiems. Grožiuosi stebėdama horizonto platybes. Manau, kad mano istorija buvo pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms, kurie, užuot išvykę, nusprendė likti ir investuoti į šias vietoves. Tai sudėtinga teritorija, bet kuriuo atveju aš jau 20 metų dirbu šį darbą, tačiau kai pažvelgiu atgal ir matau, kaip viskas pasikeitė, žinau, kad tai buvo svarbu.“

 

Elena Fucci neapsiriko nusprendusi gaminti tik vienos etiketės vyną, geriausiai atspindintį Aglianico del Vulture vynuogių išraiškingumą ir Vulture teritorinį pobūdį. Jos teigimu, maloniausias iš sulauktų komplimentų yra „TITOLO“ vynų atpažįstamumas tarp kitų, kadangi tokiu pripažinimu gali didžiuotis savo gimtąją vieta. Tikrų tikriausia tiesa, jos „Aglianico del Vulture D.O.C.“ vynas pripažintas moderniu savo koncepcija, nepakitus jo archaiškai esmei. Tad jam sėkmės netrūksta.

 

Aglianico del Vulture vynuogėms būdingi niuansai lengvai atpažįstami taurėje... Jų rūgštingumas natūraliai aukštesnis, o cukringumas natūraliai mažesnis, palyginus su dauguma raudonųjų vynuogių. Palaimintos stora odele, jos lėtai ir dosniai noksta – derliaus nurinkimas gali užsitęsti iki lapkričio pirmųjų savaičių... Aglianico del Vulture vynuogėms itin palankios ilgos, karštos ir sausos Bazilikatos vasaros. Ten, kur aukščiau visada šiek tiek vėsiau, tačiau Monte Vulture šlaituose nukreiptuose į pietryčių pusę vynuogės palengva mėgaujasi ryto saule, o toms, kurios su saule susiduria pietuose ar pietvakariuose, karštis gali tapti net slegiančiu... Ilgesnis šių vynuogių nokimo laikas paverčia vynus tokiais pilnais, išraiškingos spalvos, aromato ir skonio, grakščių ir tvirtų taninų – rafinuotais pietų Italijos vynais, nuo 2000-ųjų pagarbiai vadinamais „Pietų Barolo“.

 

Pirmą kartą Bazilikatos vietovardis buvo paminėtas X a., tad siejamas su graikiškuoju terminu „Basilikos“, kuriuo buvo vadinami Bizantijos valdovai. Bazilikatapaslaptinga, aistringa, romantiška, svetinga, išlikusi autentiškavisada buvo itin svarbiu stoties tašku, žmonių ir kultūrų susitikimo vieta keliaujantiems Viduržemio jūra...

 

Kai longobardų Benevento kunigaikštystė 847 m. buvo padalinta, ši teritorija tapo autonominės Salerno kunigaikštystės dalimi, o 968 m., kai ją užkariavo Bizantija, buvo įkurta Lukanija. 1059 m. teritoriją užkariavus normanams, Melfis tapo viena iš karališkosios valdžios būstinių, priklausaunčių Neapolio karalystei. XI a. bėgyje ši teritorija buvo nuolat frakcionuojama.

 

1186 m. Sicilijos karalystės sosto įpėdinė Konstanca vedė Šventosios Romos imperijos imperatorių Henriką VI Štaufeną... Jų sūnus Frydrichas II, dar vadinamas „Stupor Mundi“, pasaulio stebuklu, buvo Sicilijos ir Jeruzalės karalius bei Šventosios Romos imperijos imperatorius. Jis taip pat buvo vienas reprezentatyviausių Sicilijos poetinės mokyklos, kurią pats sukūrė, rašytojų. Kūrė pietų Italijos liaudies kalba. Mecenatas, mėgstantis apsupti save rašytojais, poetais, filosofais, mokslininkais, jis prisidėjo prie italų literatūros gimimo. Teigiama, kad jis kalbėjo devyniomis kalbomis, įskaitant lotynų, siciliečių, vokiečių, prancūzų, graikų ir arabų, ir rašė septyniomis. Palankiai vertino Salerno medicinos mokyklą, 1224 m. įkūrė Neapolio universitetą. Besąlygiškai mylėjo Vulture, savo mėgstamiausią atostogų vietą, kurioje sėmėsi įkvėpimo rankraščiams, o Melfije 1231 m. išleido plačiausią ir išsamiausią viduramžių įstatymų kodeksą, konstituciją, kurioje išdėstė valdžios principus, kurie tuometiniame kontekste atrodė novatoriški, o santykiai su katalikų bažnyčia taip ir išliko dviprasmiškais...

 

Frydrichas II buvo ekstravagantiškas, niekino to meto socialines konvencijas, tokias kaip vasalatų represijas ar riteriškos garbės sampratą. Tai skatino kai kurių jo sąjungininkų nepasitikėjimą jo politiniais ketinimais. Istorikiškai Frydrichas II vertinamas kaip monarchas, savo siekiais išgyvenęs renesanso laikus prieš Renesansą. Tie, kurie vadovaujasi Bažnyčios įsitikinimais jį kvalifikavuoja antikrikščionišku... Frydrichas II tvirtino, kad Šventosios Romos imperijos imperatorius yra teisėtas Romos imperatorių įpėdinis, o tai kirtosi su popiežiaus pretenzija, kad jis privalo paklusti Bažnyčiai.

 

Frydrichas II, stiprindamas gynybinę sistemą, kūrė labai efektyvų pilių, tvirtovių ir gynybinių atramų tinklą, pastatytą ant Monte Vulture kalvų. Viena jo paties mėgstamiausių tvirtovių buvo Lagopesole, išsiskirianti tipiška normanų struktūra, muzikai skirtu kambariu, impozantišku vidiniu bokštu ir koplyčia, kurios viduje yra freskos fragmentas, vaizduojantis kryžiuotį maldoje.

 

Apie poetą Dante Alighieri, kilusį iš Florencijos, išsilavinimą žinoma labai mažai, nors daroma prielaida, kad jis buvo savamokslis, kai Sicilijos poetinė mokykla patraukė jo dėmesį... Reikia turėti omenyje, kad žlugus Šventosios Romos imperijai, likusių keliolikos regioninių valstybių kalba skyrėsi, bendravimas ir susisiekimas tarp jų buvo įveikiamas, bet sudėtingai... Nesenstantis ir visada kitoniškas Francis Ford Coppola atsiveria: „Pagyvenęs labiau vertinu daugelį dalykų, pavyzdžiui, medžius; jaunystėje domėjausi tik automobiliais, lėktuvais ir moterimis, dabar – medžiais, automobiliais, lėktuvais ir moterimis.“

 

Turtingos dvasingumu, archeologiniais, istoriniais, meniniais šedevrais, šios teritorijos maistas ir vynas – jau įsitikinome – verti ne mažiau dėmesio. Čia šimtmečiais auginamos pistacijos, kaštonai, gaminami sūriai, medus, spaudžiamas aliejus... Kraštovaizdį dabar neginčijamai valdo Aglianico del Vulture vynmedžiai.

 

Attilio Scienza, vienas svarbiausių Italijos vynuogių veislių ekspertų, dėstantis Milano universitete, mano, kad Aglianico pavadinimas kilęs nuo ispaniškojo žodžio „llano“, kadangi tai yra laukinė, miškų pakraščiuose augusi ir tik vėliau prijaukinta „lygumų vynuogė“. Šis jo įsitikinamas remiasi tuo, kad iki XVI a., po Ispanijos viešpatavimo pietų Italijoje XV a., nebuvo apie ją jokių įrašų. Pirmą kartą Aglianico pavadinimas minimas 1520 m. dokumente.

 

Kitų įsitikinimu Aglianico laikoma viena seniausių Italijos vynuogių veislių ir, nors apie ją išliko nedaug rašytinių dokumentų, šiam įsitikinimui paremti užtektų teiginio, kad veislės pavadinimas nurodo jos graikiškąją kilmę, kadangi „ellanico“ reiškia „heleniškas“...

 

 

Generazione Vulture


Bendrinti šį įrašą



← Senesnis įrašas Naujesnis įrašas →