„Elena Fucci“ vyninė

Paskelbė Gintautas Bertasius

Prieš milijoną metų užgesusio Monte Vulture ugnikalnio papėdėje, Barile gyvenvietėje, Contrada Solagna del Titolo rajone, 1960 m. Elena Fucci senelis įsigijo 6 ha dabar jau seniausiais laikomų vynuogynų. Dauguma jų čia įsišaknijo prieš 55 – 60 metų, kitiems jau virš 70 metų.

 

6 ha vynuogynų susodinti lyg amfiteatras, supdami namus, kuriuose Elena užaugo, apsupta gamtos. Juose iki šiol dirbama rankomis bei taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčias dirvožemio tvarkymo technikas. Gerbiant gamtą ir jos ciklus, nenaudojama jokių chemikalų. Vynuogynuose atliekamas darbas laikomas kruopščia sodininkyste, rūpesčiu – vynmedžiai net surišami pačios šeimos vasarą džiovinamais pluoštais.

 

Baigdama vynuogyninkystės studijas, Elena Fucci oficialiai inauguravo savo vardu pavadintą vyninę 2000-ųjų metų derliumi, kurio kokybė buvo nuosekliai tobulinama kartu su išorinių profesionalų pagalba. Nuo 2004 m. visi vyno gamybos aspektai buvo perimti pirmuoju asmeniu, taip pamažu išpildant jos apsisprendimą gaminti unikalų vyną dėl objektyvių priežasčių, susijusių su vynuogynų, esančių 600 – 650 metrų aukštyje, derlingumu ir vynmedžių kokybe, turint omenyje jų amžių.

 

Kadaise, 1926 m. Elenos senelio pastatytas garažas tapo naująja vynine, užuovėja rekonstruota laikantis bioarchitektūros principų, naudojant perdirbtas medžiagas, su šilumos izoliacijos ir natūralios ventiliacijos sistemomomis, mažinančiomis energetines išeigas. Vulkaninėje uoloje iškastu tuneliu ji susisiekia su rūsiu, taip pat iškastu vulkaninėje uoloje, kuriame vyno brandinimui telpa 200 ir 500 l talpos prancūziško ąžuolo statinės, Impruneta amfora, iš Florencijos, ir visa kita reikalinga įranga.

 

Elena Fucci

 

Kiekvienais metais kiekvienas derlius yra tausojamas lyg iškovotas. Kai tik vynuogės nuskinamos, jos iškart nešamos į rūsį, o ten stiebeliai nuo jų pašalinami atsargiai, vengiant jas sutraiškyti, taip vengiant jų kartaus skonio. Vynmedžiai genėjami, sutvarkomi, nedelsiant. Vaikščiojant tarp jų visada matomas Monte Vulture, lyg stebintis ir sekantis žmonių darbą, kurie jo imasi su pasididžiavimu, bet lyg ir su baime... Ugnikalnio reljefe, jo tvirtame ir tamsiame, vulkaniniame, dirvožemyje, nuosekliai aprašyta jo istorija ir gyvenimas. Dirvožemio sluoksniuose net įžvelgiamos jo išsiveržimo fazės – tarp sąstingio, molingų, periodų įsiterpę pelenai ir lapiliai, lavos srautai.

 

Visa tai pajusite taurėje „TITOLO“ vyno, kuris, Elena Fucci žodžiais tariant, ją atspindi. - “Griežtą, bet tuo pačiu atvirą sekančiam gurkšniui, atvirą tai vertinantiems.”

 

Nuo pat pradžių Elena Fucci pasirinko gaminti tik vienos etiketės vyną – „TITOLO“, geriausiai atspindintį Aglianico del Vulture vynuogių išraiškingumą ir Vulture teritorinį pobūdį. Jos teigimu, maloniausias iš sulauktų komplimentų yra „TITOLO“ vynų atpažįstamumas tarp kitų, kadangi tokiu pripažinimu gali didžiuotis savo gimtąją vieta.

 

Tikrų tikriausia tiesa, šis „Aglianico del Vulture“ vynas pripažintas moderniu savo koncepcija, nepakitus jo archaiškai esmei. Tad jam sėkmės netrūksta.

 

“Grožiuosi stebėdama mūsų laukiančias horizonto platybes. Manau, kad mano istorija svarbi tuo, kad buvo pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms, kurie, užuot išvykę, nusprendė likti ir investuoti į šią vietovę. Tai sudėtinga teritorija, bet kuriuo atveju aš jau 20 metų dirbu šį darbą; tačiau kai pažvelgiu atgal ir matau, kaip viskas pasikeitė, žinau, kad tai buvo įmanoma daugumos tokių mažų gamintojų, kaip aš, dėka.“ - pasakoja Elena.

 

Tiesa, šiandien lengviau, nes prieš 20 metų net pačioje Italijoje tekdavo sugebėti per kelias minutes papasakoti, kur Bazilikata, o tada, kur Vulture, ir tik tada buvo galima tęsti bendravimą. Šiandien vyno pasaulyje to dažniasiai nebereikia, nes vyno pasaulis sparčiai žengia į priekį.

 


Bendrinti šį įrašą



← Senesnis įrašas